Registracija regos tikrinimui
Iki nemokamo pristatymo liko: 30.00€
Perkant už 30 Eur, pristatymas nemokamas!
Perkant už 30 Eur, pristatymas nemokamas!
Pastaruoju metu optikoje vis dažniau kalbama ne tik apie dioptrijas, ploninimą ar antirefleksines dangas, bet ir apie tai, kaip skirtingi šviesos spektrai veikia savijautą.
Būtent todėl terapiniai akinių lęšiai mums atrodo viena įdomiausių šiuolaikinės optikos krypčių: jie kuriami ne vien regėjimo korekcijai, bet ir tam, kad padėtų žmonėms, kuriuos vargina jautrumas šviesai, migrena ar bendras vizualinis diskomfortas.
Terapinių lęšių gamintojas BOD Lenses, pabrėžia, kad tai specializuoti tonuoti lęšiai, selektyviai filtruojantys tam tikrus šviesos bangų ilgius.
Tai svarbu todėl, kad šviesos jautrumas nėra retas ar „įsivaizduojamas“ pojūtis. Migrena yra viena dažniausių būklių, susijusių su fotofobija, o Amerikos migrenos fondas nurodo, kad jautrumą šviesai patiria maždaug 85–90 % žmonių, sergančių migrena.
Tuo pat metu fotofobija gali būti susijusi ir su akių paviršiaus ligomis, sausomis akimis, uveitu, blefarospazmu, galvos trauma ar kitomis neurologinėmis būklėmis, todėl bet koks rimtesnis šviesos netoleravimas turėtų būti vertinamas ne kaip „charakterio bruožas“, o kaip simptomas, kurį verta išsiaiškinti.
Paprastai tariant, terapiniai lęšiai nėra tiesiog „gražiai nuspalvinti akiniai“. Jų esmė yra ne pati spalva, o tai, kokias šviesos bangas jie praleidžia ir kokias slopina. Terapiniai filtrai veikia selektyviai: filtruoja tam tikrus bangų ilgius, mažina regos sistemos apkrovą, padeda sumažinti jautrumą šviesai, gerina kontrasto suvokimą, mažina akių nuovargį ir didina vizualinį komfortą.
Šiems lęšiams svarbi danga, nes ji neturi iškraipyti filtro spektrinių savybių; dėl to rekomenduojama achromatinė danga, kuri neturi likutinio atspalvio.
Čia svarbu labai aiškiai pasakyti vieną dalyką: terapiniai akinių lęšiai nėra vaistas ir nepakeičia diagnozės ar gydymo. Jie gali būti papildoma priemonė simptomams ir vizualiniam komfortui valdyti, tačiau pirmasis klausimas visada turi būti ne „kokią spalvą rinktis“, o „kodėl žmogų vargina šviesa“.
Dažniausiai terapiniai filtrai svarstomi tada, kai žmogus aiškiai apibūdina pasikartojančius simptomus. Tai gali būti migrenos priepuoliai, kuriuos sustiprina dienos šviesa, fluorescencinis apšvietimas ar ekranai; nevalingas mirksėjimas ar vokų spazmai; nuolatinis nemalonus akinimas ryškioje aplinkoje; akių nuovargis po ilgo darbo biure; arba situacijos, kai net su gerai parinkta korekcija aplinka atrodo „per ryški“, „per aštri“ ar vizualiai varginanti.
Tokie nusiskundimai gerai atitinka ir BOD terapinių lęšių paskirtį, ir tai, ką apie fotofobiją bei migreną rašo klinikiniai šaltiniai.
Šiuolaikinis aiškinimas siejamas su tinklainės šviesai jautriomis ganglinėmis ląstelėmis, vadinamosiomis ipRGC, ir jose esančiu melanopsinu. Ši sistema ypač reaguoja į trumpesnio bangos ilgio šviesą, kurios jautrumo pikas yra apie 480 nm, ir dalyvauja ne tik vyzdžio reakcijose, bet ir nevaizdiniuose procesuose, susijusiuose su cirkadiniu ritmu, miegu, budrumu ir dalimi šviesos sukeliamo diskomforto mechanizmų. Būtent todėl šviesos spektro valdymas nėra tik estetinis sprendimas.
Šiandien galima užsakyti bent aštuonias terapinių filtrų grupes:
FL-41 su 30 %, 55 % ir 75 % tonavimu filtruoja 480–520 nm bangas ir yra pozicionuojamas kaip filtras, galintis padėti mažinti migrenos epizodus ir mirksėjimo dažnį esant gerybiniam esenciniam blefarospazmui.
Yellow 490/510 aprašomi kaip filtrai, blokuojantys dalį mėlynos šviesos, gerinantys kontrasto suvokimą ir palengvinantys matymą prieblandoje.
Brown 590 skirtas akinimo mažinimui ryškioje šviesoje, gilumo suvokimui ir lauko sąlygoms.
Neutral 400 turi išlaikyti natūralesnį spalvų suvokimą ir būti tinkamas kasdieniam nešiojimui ar vairavimui dieną.
Orange 540 siejamas su kontrasto didinimu, fotofobijos mažinimu ir pagalba cirkadinio ritmo balansavimui.
Green 490 pristatomas kaip raminantis filtras, galintis pagerinti vizualinį funkcionalumą ryškioje šviesoje.
Blue 400 selektyviai mėlyną spektrą praleidžiantis filtras, galintis prisidėti prie emocinio ir kognityvinio komforto.
Red 560 gamintojas sieja su šviesos jautrumo mažinimu, „raminamuoju“ poveikiu centrinei nervų sistemai ir taikymu ambliopijos terapijoje.
Šiuos teiginius šiame straipsnyje verta skaityti būtent kaip gamintojo nurodomas indikacijas ir paskirtį, o ne kaip vienodai stipriai klinikiniais tyrimais patvirtintas universalias rekomendacijas kiekvienam pacientui.
Jei žiūrime griežtai moksliškai, stipriausiai iš visų čia paminėtų filtrų yra ištirtas FL-41. Dar 1991 m. paskelbtame tyrime su vaikais, sergančiais migrena, rožinis filtras buvo susietas su išlikusiu galvos skausmų dažnio mažėjimu per keturis mėnesius, o mėlynas kontrolinis filtras tokio ilgalaikio poveikio neparodė. Vėliau University of Utah Moran Eye Center nurodė, kad nuo 1990-ųjų jų komanda nuosekliai tyrė FL-41 taikymą migrenai ir kitoms šviesai jautrioms būklėms.
Dar tvirtesni duomenys yra blefarospazmo srityje. 2009 m. atsitiktinių imčių kryžminis tyrimas parodė, kad žmonėms, sergantiems gerybiniu esenciniu blefarospazmu, FL-41 buvo naudingesnis nei pilkas ar įprastas rausvas tonavimas: pagerėjo skaitymas, sumažėjo jautrumas fluorescencinei šviesai, bendras šviesos netoleravimas, blefarospazmo dažnis ir stiprumas, o objektyvūs matavimai parodė mažesnį mirksėjimo dažnį bei vokų susitraukimo jėgą. Tai viena aiškiausių vietų, kur spalvinis filtras turi ne tik teorinį, bet ir klinikinį pagrindą.
Migrenos fotofobijos tyrimuose vis daugiau dėmesio sulaukia ir žalesnis spektras. 2026 m. atsitiktinės kryžminės imties tyrime žaliu spektru praturtinta balta šviesa sukėlė mažiausią vizualinį diskomfortą ir buvo susijusi su mažesniu vyzdžio susitraukimu nei mėlynai ar ciano spektru praturtinta šviesa. Tai nereiškia, kad „žali lęšiai gydo migreną“, bet rodo kryptį, kodėl žali filtrai apskritai tapo rimtų tyrimų objektu.
Su geltonais filtrais situacija sudėtingesnė. Yra tyrimų, rodančių, kad geltoni filtrai tam tikromis sąlygomis gali gerinti kontrasto jautrumą, ypač mažindami trumpo bangos ilgio šviesos poveikį ir kai kuriose situacijose padėdami esant akinimui.
Kartu yra ir darbų, kuriuose sveikiems asmenims tam tikri geltoni filtrai negerino arba net blogino kai kuriuos matavimo parametrus prie akinimo, palyginti su kitais atspalviais. Kitaip tariant, geltoni filtrai nėra „automatiškai geri visiems“ — jų nauda labiau priklauso nuo konkretaus žmogaus, amžiaus, matavimo sąlygų ir užduoties.
Su mėlyną šviesą filtruojančiais kasdieniais akiniais mokslas šiuo metu yra gerokai santūresnis, nei rinkodara. 2023 m. Cochrane sisteminė apžvalga, apėmusi 17 randomizuotų tyrimų, padarė išvadą, kad mėlyną šviesą filtruojantys akiniai per trumpą laikotarpį tikriausiai nemažina akių įtampos simptomų, lyginant su įprastais lęšiais, ir neturi aiškaus kliniškai reikšmingo poveikio regėjimo funkcijoms; poveikis miegui taip pat liko neapibrėžtas. Todėl čia labai svarbu nepainioti terapinių, individualiai parenkamų filtrų su plačiai žadėtais universaliais „blue light“ akiniais visiems ekranų naudotojams.
Kita vertus, trumpesnio bangos ilgio šviesa tikrai turi įtakos nevaizdiniams procesams, susijusiems su cirkadiniu ritmu ir melatonino reguliacija. Tai pagrindžia biologinį pagrindą, kodėl oranžiniai ar kiti trumpą bangą slopinantys filtrai apskritai svarstomi vakaro režimui ar šviesos jautrumui. Tačiau nuo biologinio mechanizmo iki universalaus klinikinio recepto dar yra nemaža distancija. Todėl apie Orange 540, Blue 400 ar Red 560 saugiausia kalbėti taip: jų logika ir gamintojo paskirtis yra aiški, bet viešai prieinami klinikiniai įrodymai nėra tokie stiprūs ir vienareikšmiai kaip FL-41 atveju.
Terapinių lęšių parinkimas neturėtų prasidėti nuo klausimo „kuri spalva man gražiausia“. Jis turėtų prasidėti nuo kasdienių situacijų: kada tiksliai atsiranda diskomfortas, kokioje šviesoje, ar tai skausmas, ar akinimas, ar mirksėjimas, ar tik „per ryški“ aplinka, ar žmogus turi migrenos diagnozę, ar buvo akių gydytojo ar neurologo konsultacija.
Kadangi fotofobija gali būti susijusi tiek su akių, tiek su neurologinėmis priežastimis, kelias į tinkamą filtrą dažnai prasideda ne nuo katalogo, o nuo gero išsiaiškinimo.
Mes rekomenduojame terapinius lęšius derinti su tam tikrais akinių lęšių dizainais — vieno židinio, kabinetiniais ar progresiniai lęšiais (Okos+, No Tense+, Velveto+, Multifit+ ir Velveto Select).
Galime pasiūlyti ir plonintus variantus.
Labai svarbu terapinius lęšius rintkis su achromatine danga, nes ji neįneša likutinio atspalvio ir padeda išlaikyti tikslesnį filtro spektrą. Tai svarbi techninė detalė, nes terapinių lęšių efektas priklauso būtent nuo spektrinio tikslumo.
Saugumas čia irgi labai konkretus. Įspėjame, kad Red 80 % ir Blue 80 % netinka vairavimui dėl spalvų iškraipymo, o visi filtrai, tamsesni nei 50 %, nėra rekomenduojami vairuoti ar naudoti tamsiu paros metu dėl sumažėjusio šviesos pralaidumo. Vadinasi, terapinis filtras nėra „užsidedu ir viskam tinka“ sprendimas — jo naudojimo aplinka taip pat turi būti įvertinta.
Ši tema mums patinka dar ir todėl, kad čia nereikia kalbėti apie kažkur toli gaminamus nišinius produktus. BOD Lenses yra Vilniuje veikiantis akinių lęšių gamintojas, kur visi lęšiai gaminami skaitmeniniu būdu ir individualiai, o terapinių lęšių linija yra jų produktų dalis.
Mums, kaip optikai, tai reiškia labai praktišką dalyką: galime kalbėti ne apie abstrakčią teoriją, o apie realiai užsakomą sprendimą.
Šiuos lęšius užsisakyti galite mūsų optikose Vilniuje, Kaišiadoryse ir Elektrėnuose. Užeikite pasitarti.
Šaltiniai:
American Academy of Ophthalmology (AAO). American Optometric Association (AOA) Survey of Ophthalmology. Ophthalmology. Nature Neuroscience. PNAS. PEDIG.
Copyright 2025 © UAB Optisima
